Visada yra pradžia..

Vakar, šiandien, rytoj.. Laikas ir nuolatinis judėjimas pirmyn..

Rasa pasipuošusi pakalnutė, medžių paunksmėje miegantis katinas, kaštonų ežiukai besislapstantys tarp ryškiaspalvių lapų, langai išpaišyti gražiausiais speigo ornamentais... Nespėji mirktelėti ir vaizdas vėl kartojasi.

O link ko keliauji stebėdamas šiuos besikeičiančius gyvenimo kadrus? Link savo trokštamos tobulybės! Sakai nesi tikras koks tas tikrasis troškimas? Viskas gerai, taip turi būti, kiekvieno žmogaus troškimai ir tobulybės suvokimas auga, keičiasi. Pagalvok, jei visą gyvenimą trokši nusipirkti automobilį, padaryti karjerą ar nukeliauti į tolimą šalį ir vieną dieną tavo norai taps realybe, kas tuomet? Išsipildę troškimai nebeteiks tiek laimės kiek jie teikė būdami tik svajone. Pats siekis yra tikroji laimė. Besiekiant žmogus tobulėja, formuojasi asmenybė, kuri neretai pradeda formuoti kitus tikslus, perdėlioti prioritetus ir taip keliaujama tuo vieno troškimo iki kito..

Aš keliauju link savo tobulybės, kuri transformuosi ir keičia formą man pažvelgus į pasaulį vis kitu kampu, sutinkant "teisingus", "tikrus" žmones ("neteisingus" taip pat vertinu, be jų nemokėčiau atpažinti "tikrųjų"). Ji tobula todėl, kad ji neapibrėžiama, galiu nuolat įdėti vis naują, gal ir mažytį troškimą ir taip tobulinti savo tobulybę :)